Baigiantis trečiajai Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimo kadencijai, jos pirmininkė Asta Pakarklytė ir tarybos narys Rimvydas Laužikas apžvelgė, ką nuveikė per ketverius metus, kokių klausimų nepavyko išspręsti ir kokį darbų tęstinumą perduoda ketvirtajai tarybos kadencijai.Pokalbyje jie aptarė biurokratijos ir kūrybos santykį, ekspertų atrankos ir viešinimo pokyčius, sustiprintą stipendijų priemonę. Daug dėmesio skyrė biudžeto iššūkiams, strateginiam finansavimui, Regioninėms kultūros taryboms, nevyriausybinio sektoriaus situacijai ir bendradarbiavimui su kultūros bendruomene. Jie taip pat kalbėjo apie pokyčius tarybos viduje – nuo administracijos procesų iki atnaujintos paraiškų teikimo sistemos.„Stipendijos buvo silpniausia grandis, kurią reikėjo stiprinti, dėl to jose ir vyko didžiausias veiksmas“, – apibendrino Asta Pakarklytė. Jai pritarė ir Rimvydas Laužikas minėdamas, kad labai svarbi tarybos judėjimo kryptis „buvo nuo institucijos link individo, nes kultūrą kuria žmogus“. Su jais kalbėjosi Karolina Bagdonė.

Lietuvos kultūros tarybos kuratorės dažniausiai yra pirmi žmonės, į kuriuos kreipiasi pareiškėjai ir projektų vykdytojai. Pernai viena kuratorė vidutiniškai administravo net 382 paraiškas, 141 finansuotą projektą ar stipendiją ir patikrino 133 ataskaitas. Laidoje aptariame, kaip kuratorės lydi paraiškas nuo jų pateikimo iki rezultatų paskelbimo ir ataskaitų peržiūros. Finansavimo priemonių administravimo skyriaus vadovė Rūta Kriaučiūnaitė-Mincė ir šio skyriaus vyriausioji specialistė Asta Mockutė dalinosi savo darbo užkulisiais – nuo administracinių patikrų ir ekspertų darbo grupių organizavimo iki atsakomybės užtikrinti sklandžią komunikaciją su pareiškėjais ir projektų vykdytojais. Rūta pabrėžė, kad procesai yra suskaidyti labai aiškiai ir reglamentuoti, o didysis darbas prasideda tik pasibaigus paraiškų pateikimui, o Asta pridūrė, jog kuratorius yra tarsi jungiamoji grandis tarp ekspertų ir pareiškėjų, siekianti, kad procesas būtų visiems kuo sklandesni. Su jomis kalbėjosi Karolina Bagdonė.

Jau po savaitės, spalio 13 dieną, vyks Seimo rinkimai, kurie nulems ne tik kas priims svarbiausius sprendimus Lietuvoje ateinančius ketverius metus, bet ir kokia kryptimi judės kultūros politika. Šie rinkimai taip pat turės įtakos 2025-ųjų Lietuvos kultūros tarybos biudžetui, nes jį ruoš naujos kadencijos Vyriausybė ir tvirtins naujos kadencijos Seimas. Karolina Bagdonė ir administracijos direktorė Rūta Stepanovaitė aptars, ką politinės partijos žada kultūros finansavimo srityje. Laida nėra derinta ar finansuojama politinių partijų – tai Lietuvos kultūros tarybos iniciatyva.

Lietuvos kultūros tarybos ekspertai yra labai svarbi tarybos veiklos dalis. Šiuo metu duomenų bazėje yra 199 kultūros lauko profesionalai, kurie nuolat rotuojami ir per metus įvertina apie 4 500 paraiškų. Toks modelis unikalus valstybės aparate, nes konkrečius sprendimus dėl finansavimo priima pati kūrėjų bendruomenė ir jos atstovai. Pokalbyje apie ekspertų darbą, motyvaciją, geras ir prastas paraiškas, sąmatas ir konsoliduotus komentarus rašytoja, poetė, literatūros srities ekspertė Aušra Kaziliūnaitė minėjo, kad „buvimą eksperte suprantu kaip tam tikrą tarnystę bendruomenei. Esu nemažai gavusi iš buvimo literatūros bendruomenėje ir tarsi norisi grąžinti šį perviršį.“ O žurnalistas, alternatyviosios muzikos srities ekspertas Karolis Vyšniauskas džiaugėsi, kad „skaitydamas paraiškas gauni daug vidinės informacijos. Pamatai, kas ką planuoja. Tu žinai, kad projektai, jeigu jie gaus finansavimą, vyks kitais metais. Toks truputį jautiesi... ne tai, kad eini su scenos pulsu, net truputį į ateitį matai.“ Su jais kalbėjosi Karolina Bagdonė.

Ką tik pasibaigė pirmasis 2024 m. stipendijų konkursas. 321 kultūros ir meno kūrėjui paskirstyti daugiau kaip 2,2 mln. eurų. Kokios tendencijos vyrauja Lietuvos kultūros tarybos stipendijų konkursuose? Kodėl sėkmingiausi vyriausi menininkai? Ar pagrįstas „atšalimo“ laikotarpis? O ką daryti dėl nuolatinio stipendijų negavusiųjų nusivylimo? Apie tai pasakoja Lietuvos kultūros tarybos susirinkimo narys, literatūrologas Dainius Vaitiekūnas. Pokalbyje jis minėjo, kad ką tik startavusi pradedančiojo kūrėjo stipendija yra „savotiška deimančiukų ieškojimo stipendija, naujų vardų žvejybos gaudymo, viliojimo į kūrybinę saviraišką“. Jam pritardama kita tarybos narė, muzikologė Jūratė Katinaitė akcentavo tai, kad „jaunas žmogus nebepriverstas konkuruoti su savo buvusiu dėstytoju ir kad vyresni žmonės irgi turi šansą keisti profesijos profilį“. Su jais kalbasi Karolina Bagdonė.

Lietuvos kultūros tarybą įprastai siejame su finansavimo skirstymu, projektų ar stipendijų paraiškomis. Tačiau Taryba daro daug daugiau. 2017 m. įkurtas Stebėsenos ir analizės skyrius, kuris analizuoja dabartinę Lietuvos kultūros situaciją, meno kūrėjų, vartotojų ir institucijų būklę, taip pat vertina Tarybos programas, kuria duomenų bazes ir daro daugybę kitų dalykų. Per 6 metus jis įgyvendino 39 tyrimus ir šimtus analizių. Visgi kultūros bendruomenė Tarybos analitikų darbų ne visada pastebi arba kartais vertina labai kritiškai. Norisi pasikalbėti apie jų atliktus tyrimus, kainas, įvairius aspektus, kurie susiję su stebėsena ir analize, kai kalbame apie kultūros sektorių. Laidoje dalyvauja Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Radvilė Maskuliūnaitė ir vyresnysis analitikas Martynas Tininis. Laidą veda Karolina Bagdonė.

Šiemet Lietuvos kultūros taryba (LKT) mini savo veiklos dešimtmetį. Per tą laiką dirbo trys Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimo kadencijos, tiksliau įpusėjo trečioji, darbuojasi antroji Regioninių kultūros taryba, formuojanti „Tolygios kultūrinės raidos“ programos prioritetus ir vertinanti jos paraiškas. Per dešimtmetį LKT ekspertų buvo 900 kultūros ir meno profesionalų. Žinoma, vyko nuolatinė komandos kaita. 2014–2023 m. Lietuvos kultūros taryba paskirstė daugiau kaip 200 mln. eurų. Ji sulaukė 70 tūkst. paraiškų ir per savo mechanizmą viešojo konkurso būdu finansavo beveik 26 tūkst. sumanymų. Apie Lietuvos kultūros tarybą greičiausiai savo matymą turi kiekviena (-s) paraiškos teikėja (-s), projekto vykdytoja (-s), ekspertas (-ė) ir LKT komandos narys (-ė). Tačiau atrodo, kad tie, kurie susiduria su ja iš arčiau, pamato įvairias ir skirtingas perspektyvas. Tad norisi pasikalbėti apie įvairias LKT puses, jos dešimtmetį, kaip įstaiga atrodo iš vidaus ir išorės. Apie tai pasakoja buvęs Lietuvos kultūros tarybos administracijos direktorius, o dabar Prezidento patarėjas Mindaugas Bundza ir menotyrininkas, ilgametis LKT ekspertas, o dabar ir Regioninės kultūros tarybos narys Ernestas Parulskis. Su jais kalbasi Karolina Bagdonė. Tinklalaidės transkribciją galite skaityti čia: https://www.ltkt.lt/naujienos/840-klausykite-tinklalaides-apie-lkt-uzkulisius.html

Šiuo metu vyksta 2024 m. skirtas Lietuvos kultūros tarybos stipendijų konkursas. Iki spalio 3 d. kultūros ir meno kūrėjai gali teikti paraiškas individualioms, mobilumo ir pradedančiojo kūrėjo stipendijoms. Kokios naujovės laukia šiais metais? Nuo ko reikėtų pradėti rašyti paraišką stipendijai? Ką joje būtinai paminėti? Kada bus paskelbti stipendijų konkursų rezultatai? Apie tai pasakoja Lietuvos kultūros tarybos administracijos direktorė Rūta Stepanovaitė ir menininkas Robertas Narkus. Su jais kalbasi Karolina Bagdonė.

Šiuo metu vyksta pirmasis 2024 m. skirtas Lietuvos kultūros tarybos finansavimo konkursų etapas. Iki rugsėjo 11 d. kultūros ir meno organizacijos gali pateikti paraiškas skirtingoms programoms ir meno sritims. Kaip reikėtų gerai parašyti paraišką? Kaip suderinti idėją su konkrečiais dalykais – veiklos ir komunikacijos planais, sąmata, partnerių indėliu ir kt? Kodėl nereikėtų rašyti paraiškos paskutinę minutę? Kas vyksta pateikus paraišką? Kada bus paskelbti finansavimo konkursų rezultatai? Apie tai pasakoja Lietuvos kultūros tarybos Kultūros ir meno skyriaus vadovė Aleksandra Chackevičiūtė ir leidyklos „Aukso žuvys“ vadovė Sigita Pūkienė. Su jomis kalbasi Karolina Bagdonė.

Prieš dvejus metus, birželio 7 d., darbą pradėjo trečiosios kadencijos Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimas. Dabar yra kadencijos vidurys. Gera proga pasikalbėti apie nuveiktus darbus ir ateities planus. Kokių pokyčių atnešė Kultūros rėmimo fondo panaikinimas? Ar pasiteisino meno sričių konsolidavimas? Ar daugiau finansavimo gaus organizacijos ir kūrėjai nacionaliniams muziejams pradėjus teikti paraiškas tiesiai Kultūros ministerijai? Kas dar laukia LKT ir kultūros bendruomenės likusius dvejus kadencijos metus? Apie tai pasakoja LKT pirmininkė Asta Pakarklytė. Pokalbyje ji akcentavo, kad iki šiol stebina „meno ir teisės santykis, kuris kiekvieną dieną persekioja Lietuvos kultūros tarybą“. O kalbėdamas apie teigiamus pokyčius Tarybos susirinkimo narys, teatro kritikas, kultūros apžvalgininkas Vaidas Jauniškis minėjo, kad „jaučiasi Kultūros tarybos pripažinimas, įsiteisinimas kultūrinėje erdvėje“. Su jais kalbasi Karolina Bagdonė.

Nuo 2022 m. pavasario Lietuvos kultūros taryba vykdo projektą „Dizaino sparnai“. Jo tikslas padėti smulkioms įmonėms, užsiimančioms įvairiausia veikla ir išsibarsčiusioms visoje Lietuvoje gauti profesionalias dizainerių paslaugas, kurios neretai neprieinamos dėl finansinių, žmogiškų ar kitokių priežasčių. Bet tuo projekto nauda neapsiriboja – jis vertingas ne tik įmonėms, bet ir pradedantiesiems dizaineriams, kuriantiems su dizaino sprendimus ir tobulinantiems savo įgūdžius. Kiekvieną dizaino projektą koordinuoja didelę patirtį sukaupę mentoriai – vieni žymiausių Lietuvos dizaino profesionalų. Tarp sukurtų dizaino sprendimų atrasime pakuotę kremui ar šokoladui, atnaujintas interneto svetaines, drabužius ar net inovatyvią dezinfekcinę lempą. „Dizaino sparnai“ atrodo šiek tiek netikėtai Lietuvos kultūros tarybos kontekste, tad apie jų atsiradimą ir sukurtus įspūdingus dizaino sprendimus pasakoja projekto vadovė Gabija Vanagė. Su ja kalbasi Karolina Bagdonė.

Lietuvos kultūros taryba strateginio finansavimo programas vykdo daugiau kaip 5 metus. Su kokiais iššūkiais ir kokia šio modelio nauda susiduria konkursą laimėjusios organizacijos? Ko reikia, kad pavyktų sėkmingai paruošti paraišką ir finansavimą gauti? Apie tai pasakoja „Architektūros fondo“ direktorius Martynas Germanavičius. Pokalbyje jis akcentavo, kad „strateginės programos vertybė yra gebėjimas ne vien tik teikti projektus ir už juos gauti finansavimą, bet matyti save veikiantį lauke“. O kalbėdama apie šį finansavimo modelį „Šeiko šokio teatro“ prodiuserė ir viena iš įkūrėjų Goda Giedraitytė pabrėžė organizacijų atsakomybę: „Suvoki, kad tavim pasitikėjo kultūros bendruomenė, suteikė mandatą daryti savo veiklas, vykdyti strateginius planus, kurie yra reikšmingi Lietuvos kultūriniam laukui“. Su jais kalbasi Karolina Bagdonė.

„Didžiausia Kultūros tarybos vertybe laikyčiau atvirumą, bendradarbiavimą, nesusireikšminimą“, – sako pirmoji Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė, dabartinė kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė. Lietuvos kultūros taryba jau 10 metų prisideda prie šalies kultūros plėtros. Tačiau Tarybos atsiradimo procesas nebuvo lengvas ir truko beveik 15 metų nuo idėjos iki jos įgyvendinimo. Jis susilaukė tiek nemažo kultūros bendruomenės, Seimo narių ar tuometinės Kultūros ministerijos pasipriešinimo, tiek jų palaikymo. Atvirai apie Lietuvos kultūros tarybos pradžią, jos įkūrimo iššūkius ir pasiekimus bei ateities vizijas su Daina Urbanavičiene kalbasi Karolina Bagdonė.