„Šiame filme norėjau pereiti iš „Piligrimų“ šaltumo, ieškoti kitokių žmonių santykių variacijų. Čia norėjau pamatyti šiltus žmones, bet šiltus gyvenimiškai, kur nėra iškart akivaizdu, kad tarpusavio santykis yra labai artimas“, – pasakoja filmo „Sesės“ režisierius Laurynas Bareiša. Kaip sekėsi kurti filmą? Ką iš jo išsineša kūrybinės komandos nariai? Iš kur sėmėsi seserystės įkvėpimo? Pokalbis su režisieriumi L. Bareiša, prodiusere Klementina Remeikaite ir aktoriais Gelmine Glemžaite bei Giedriumi Kiela.„Nieko keisto, kad naujasis filmas vadinasi „Beetlejuice Beetlejuice“, tarsi žadėdamas padvigubinti savo ryškiausiam personažui skiriamą ekraninį laiką. Padvigubėjo ir režisieriaus ambicijos. Kartais apskritai susidaro įspūdis, kad T. Burtonas stengėsi sutalpinti į filmą visus per tris dešimtmečius prisikaupusius sumanymus“, – naujausią Timo Burtono filmą „Beetlejuice Beetlejuice“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Ved. Austėja Kuskienė

„Dažniausiai mane muša, susprogdina, nušauna ar įmeta į vandenį“, - pasakoja aktorė, kaskadininkė Viktorija Žukauskaitė, kuri juokauja, tad tikrąja to žodžio prasme yra „vėtyta ir mėtyta“. Paskutinėje šio sezono laidoje „Pilno metro“ - pokalbis apie moters kaskadininkės kasdienybę, kūno intelektą ir sporto bei aktorystės sintezę.Norvegų režisierius Halfdan Ullmann Tøndel Kanų kino festivalyje „Ypatingo žvilgsnio“ konkursinėje programoje pristatė savo debiutinį filmą „Armand“, Juosta apdovanota „Auksine kamera“ už geriausią debiutinį filmą, o režisierių kalbina kino žurnalistė Ieva Šukytė.Ved. Austėja Kuskienė

Netrukus į kino teatrus atkeliaus naujausias kino kūrėjo Vytauto Tinterio filmas „Pabaigos pradžia“, keliantis klausimą, o kaip elgtumėmės, jei karas pasiektų mūsų kraštą? Kaip pasakoja režisierius, filmas buvo pradėtas kurti prasidėjus karui Ukrainoje, o vėliau, padaugėjus karinių konfliktų, dar suaktualėjo. Pokalbis apie dokumentinio ir vaidybinio kino sintezę, iššūkius režisieriui atliekant pagrindinį vaidmenį ir nelengvus juostoje keliamus klausimus.„Kad šis filmas bus politiškai įkrautas jaučiame jau nuo pirmosios scenos“, - naujausią Romo Zabarausko filmą „Rašytojas“ apžvelgia kino kritikė Monika Gimbutaitė.Ved. Austėja Kuskienė

Lietuvos kino teatrus pasiekia naujausias režisieriaus ir prodiuserio Romo Zabarausko filmas „Rašytojas“. Tai - kamerinis filmas, dviejų mylimųjų Kosto ir Dimos, susipažinusių ir draugystę užmezgusių Sovietinėje armijoje, susitikimas po trisdešimties metų ir pokalbis. Pokalbis apie pažiūras, gyvenimą, apie politines aplinkybes, padariusius juos tokiais, kokie yra dabar, ir atvedusius į dabartinį tašką. „Man labai patinka pokalbiai kine ir dėmesys tokiam intymumui tarp dviejų žmonių“, - prisipažįsta režisierius, kurio pusantros valandos filme tėra du herojai ir jų pokalbis. Pašnekesys su R. Zabarausku apie iššūkius kuriant šį filmą, viską insipravusį karą Ukrainoje ir savotišką patriotiškumą juostoje.Ved. Austėja Kuskienė

„Iliustracijos panaikino kūrybinį niežulį“, - prisipažįsta režisierius, animacijos kūrėjas Robertas Nevecka. Jau mokykloje paišęs į sąsiuvinių paraštes, ilgai svajojęs apie kiną ir ne kartą bandęs laimę stoti į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, dabar Robertas Nevecka dažniau paišo iliustracijas, komiksus ar tiesiog piešinius iš kino žmonių gyvenimo. Vieni piešiniai nugula kaip tatuiruotės ant kino bendruomenės kūnų, kiti - ant marškinėlių, yra ir tokių, kurie puošia piratinius telefonų dėkliukus iš Kinijos. Pokalbis su režisieriumi apie tarptautinės bendruomenės pastebėjimą, režisūrines ambicijas ir klaidų kelią kino link.Kino kritikas Vladas Rožėnas apžvelgia serialą „Trijų kūnų problema“.Ved. Austėja Kuskienė

77-ajame Kanų kino festivalyje pristatomi net du lietuvių darbai: pagrindinėje konkursinėje trumpametražių filmų programoje dalyvaus Eglės Razumaitės filmas „Ootidė“, o į specialią programą „La Cinef“, skirtą kino mokykloms, atrinktas Londono kino mokykloje studijavusio Dovydo Drakšo darbas „Praeis“. Ar Eglei Razumaitei režisuojant praverčia filosofijos studijų metu įgyti įgūdžiai? Kaip jaunystėje vunderkindu vadintas ir Kembridže chemiją krimtęs Dovydas Drakšas atrado kiną? Pažintys su kūrėjais ir pokalbiai apie Kanuose pristatomus filmus.„Autorinis vaizdo įmantrumas atsargiai subalansuojamas jausmingo turinio, kaistančios aistros prigesinamos lengvu sąmoju, įtampą kelianti elektroninė muzika priešinama chirurgiškai parinktai sentimentaliai melodijai. Regis, viskas taip paprasta, kad net banalu. Ir vis tiek nesupranti, kaip paskutinėmis filmo minutėmis, pamiršęs visą skepsį, nejučia atsidūrei ant kėdės krašto“, – naują Lucos Guadagnino filmą „Varžovai“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Ved. Austėja Kuskienė

Kaip pabaigti ne savo pradėtą filmą? Kokiomis aplinkybėmis filmai pereina iš vienų rankų į kitas? Kokios stirprybės yra vėliau prisijungusio ar paveldėjusio režisieriaus? Mintimis dalijasi dokumentinio filmo „Karta.eu“ režisierius Eimantas Belickas, filmo projektą perėmęs iš Arūno Matelio, kino operatorius Jonas Tomaševičius pasakoja apie legendinį 1972-ųjų vaidybinį filmą „Herkus Mantas“, kurį iš pradžių režisavo Almantas Grikevičius, bet dabar titruose regime Marijoną Giedrį. Filosofas Nerijus Milerius pasakoja, kaip sekėsi po režisieriaus Audriaus Mickevičiaus mirties pabaigti filmą „Pavyzdingas elgesys“.Ved. Austėja Kuskienė

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Teatro ir kino fakulteto Kino ir televizijos katedra jau gyvena pokyčiais - nuo rugsėjo 1-osios ji tampa LMTA Nacionaline kino mokykla. Apie pokyčius pavadinime, apie naujas patalpas, tarptautiškumo siekimą, viso to priežastis, o ir naują studijų programą, atliepiančią šiuolaikinius kino lauko poreikius - pokalbis su LMTA atstovais Vytautu Dambrausku, Lina Kaminskaite ir Rasa Paukštyte.Ved. Austėja Kuskienė

Animacijos kūrėjas, pedagogas, vadovėlių autorius Tomas Mitkus prieš kelias savaites Jungtinėje Karalystėje, University for Creative Arts apsigynė mokslo disertaciją, dedikuotą suaugusiųjų animacijai. Pokalbis apie amžiną paauglę animaciją, kuriai subręsti padės tik erotiką, apie nuogo kūno vaizdavimo estetiką, iššūkius rašant disertaciją ir autoetnografinio tyrimo rezultatus.„Net nežinau, kaip po pusmečio ar metų prisiminsiu „Pilietinį karą“. Kaip kompetentingai sukurtą juostą, įtraukiančią emociškai ir patenkinančią vizualiai?“ - Alekso Garlando filmą „Pilietinis karas“ apžvelgia kino kritikas Vladas Rožėnas. (S)Ved. Austėja Kuskienė

„Daugelis žmonių turi išankstinę nuomonę, kad intymumo koordinatoriai tik kuria choreografiją sekso scenoms. Deja, bet tai sudaro mažesniąją darbo dalį. Didžioji darbo dalis yra konfliktų sprendimas, derybos tarp šalių, pagalba žmonėms išsiaiškinant, kokios yra jų ribos, pagalba susidoroti su jų pačių emociniais dirgikliais, suaktyvėjusiais jausmais, atsinaujinusiomis traumomis ir panašiais dalykais“, - pasakoja intymumo koordinatorė Amanda Blumenthal, viena pirmųjų pasaulyje pradėjusi dirbti šioje srityje. Pokalbis apie nuo nulio kurtas taisykles, patarimus aktoriams ir kino industrijos edukavimą šia tema.„Vietomis „Monkey Man“ trūksta kruopelytės saviironijos, vietomis pakiša koją ribotas biudžetas. Užtat jo moralinis kompasas užtikrintai rodo teisingą kryptį“, - Devo Patelo filmą „Monkey Man“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Ved. Austėja Kuskienė

Festivalyje „Kino pavasaris“ geriausiu lietuvišku trumpametražiu filmu buvo paskelbta Eglės Davidavičės animacija „Ta, kuri žino“. Pokalbis su edukatore, animacijos kūrėja apie moteriškumo ir kūniškumo temas filmuose bei drąsos ir eksperimento nestokojančius darbus.Kino kritikas Vladas Rožėnas apžvelgia Jonathano Glazerio filmą „Interesų zona“.Ved. Austėja Kuskienė

„Kanopos ir pačiūžos“ - tokiu pavadinimu trumpametražį lėlinės animacijos darbą šiųmetiniame „Kino pavasaryje“ pristato režisierius Ignas Meilūnas. Pokalbis apie lėtą lėlinės animacijos procesą, net ir suaugusiuosius krykštauti priverčiančias istorijas ir darbą žaidžiant.„Temų šiame filme netrūksta. Tik gaila, kad fragmentiškai dėliojamame pasakojime jos nebūtinai sukimba ir dažniau nei norėtųsi prasprūsta tarp pirštų“, - Arturo Jevdokimovo dokumentinį filmą „Kalėdų eglutės gyvenimas ir mirtis“ apžvelgia kino kritikė Monika Gimbutaitė.Ved. Austėja Kuskienė

„Esu stebėtoja. Ir pilietiška save pavadinčiau, tad stengiuosi reaguoti į tai, kas vyksta. Man svarbios visuomenės nuotaikos“, - prisipažįsta režisierė Ieva Šakalytė. Prieš kelias savaites grįžusi iš Berlyno kino fetsivalio, kur sudalyvavo „Berlinale Talents“ programoje, Ieva dabar ruošiasi „Kino pavasariui“, kur pristatys savo trumpametražį filmą „SPA“. Pokalbis apie kelią į kiną, darbus, šiek tiek nukreipiančius nuo kūrybos, ir ilgametražio filmo planus.„Už visų amžinų klausimų ir sostų žaidimų ilgainiui ima nesimatyti žmogiškesnės kūrinio veikėjų dramos. Regis, režisierius apskritai yra geriau įvaldęs būtent epiškąjį pasakojimo registrą“, - filmą „Kopa. Antra dalis“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Ved. Austėja Kuskienė

„Yra labai sunku kurti politinius, nepatogius filmus. Buvo nepatogu prieš 30 metų, nepatogu ir dabar. Bet mes turime bandyti“, - sako lenkų režisierė Agnieszka Holland, kurios filmas apie pabėgėlius „Žalia siena“ bus rodomas šiųmetiniame „Kino pavasaryje“. Pokalbis su Europos kino akademijos prezidente apie Lenkijos valdžios reakciją į jiems nepatogų filmą, draugystę su asmens sargybiniais, kino kūrėjų atsakomybę kurti kontroversiškomis temomis ir pabėgėlių krizę.„Aistė Stonytė moka prakalbinti personažus, tiksliomis formuluotėmis geba subtiliai atkreipti dėmesį į netikslumus, abejones, ironiškumus. Ir visad žino, kada verčiau nesikišti, nes nejauki pauzė gali pasakyti daugiau nei primygtinis pašnekovų spaudimas prie sienos“, - dokumentinį filmą „Mamutų medžioklė“ apžvelgia kino kritikė Monika Gimbutaitė.Ved. Austėja Kuskienė

„Sekdama Jono Jurašo dramą, bandžiau suprasti jo likimą. O per jį - ir savo tėčio likimą“, - apie asmeninę sąsają su filmu „Mamutų medžioklė“ pasakoja režisierė ir žurnalistė Aistė Stonytė. Užaugusi su tėčio, aktoriaus Česlovo Stonio istorija apie slapta nufilmuotą legendinę J. Jurašo „Mamutų medžioklę“, Aistė leidosi detektyviniu keliu ieškoti dingusios juostos, tuo pačiu aprėpdama ir skausmingą teatro režisieriaus istoriją. Apie legendų prisijaukinimą, penkiasdešimt metų neišaiškintą paslaptį ir jaudulį, paleidžiant debiutą į pasaulį, - pokalbis su A. Stonyte.„Filmas „Geležiniai gniaužtai“ manęs nesuėmė taip stipriai, kaip būčiau norėjęs. Ašarą išspausti juosta tikrai gali. Iš dalies jos tikslas ir yra būtent toks, todėl galima ginčytis, kad ši ašara – geriausias įmanomas įvertinimas. Tik iki rimtos toksiško vyriškumo analizės dar bent žingsnio kito trūksta“, - Seano Durkino juostą „Geležiniai gniaužtai“ apžvelgia kino kritikas Vladas Rožėnas.Ved. Austėja Kuskienė

„Režisūroje didžiausias darbas - tai tarpusavio komunikacija. Kaip vienas kitą suprasti? Man tai iki šiol sudėtinga, nesu žodžių žmogus...“ - mintimis dalijasi jaunoji režisierė Milda Augustaitytė, kurios debiutinė dokumentika „Numeris vienas“ buvo paskelbta geriausiu lietuvišku filmu Vilniaus trumpųjų filmų festivalyje. Pokalbis apie mokėjimą pastebėti, apie kelius į kiną ir mirties artumą.Ved. Austėja Kuskienė

Įsimylėjėlių dienos proga laida „Pilno metro“ pristato kino porą - grimo dailininkę Eglę Mikalauskaitę-Gricienę ir „gafferį“ Simą Gricių. Ar nebūna šeimoje per daug kino? Kokie keliai atvedė kiekvieną į kino pasaulį ir paskatino rinktis būtent tokias profesijas? Ir kaip du užimti kino žmonės derina darbą ir šeimą?„Paradoksalu, kad siūlydamas naujas perspektyvas T. Vengris galiausiai sukuria Vilniaus kaip banalaus, į tūkstančius kitų panašaus miesto portretą. Pabrėžiu, kad tai – komplimentas, nes netrumpoje Vilniaus fetišizavimo kine istorijoje toks ėjimas atrodo kaip šviežio oro gurkšnis“, - Tomo Vengrio filmą „5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“ apžvelgia kino kritikė Monika Gimbutaitė.Ved. Austėja Kuskienė

„Atsižvelgęs į savo, į draugų gyvenimą, pakalbėjęs su aktoriais supratau, kad mums tiesiog norisi galvoti, kad su paauglyste praeina ir aštrios ar jautrios meilės patirtys, kad išmokstam gyventi racionaliai. Bet manau, kad tai melas - mes visąlaik išgyvenam santykių problemas, absurdišką meilės chaosą - tai juk su amžium nesibaigia“, - sako režisierius Tomas Vengris, Lietuvoje pristatantis savo antrąjį ilgametražį filmą „5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“. Pokalbis apie meilės istorijas, apie vieną Vilniaus butą ir iššūkius su tarptautine aktorių komanda.„Išties originaliu filmą daro ne atskirų jo dedamųjų unikalumas. Jos, kaip jau supratote, veikiau skirtos nužymėti žiūrovams jau pažįstamą teritoriją, nei siekia iš jos išmušti. Iš tiesų stebina būdas, kuriuo visos tos detalės supinamos tarpusavyje. Tai jis lemia, kad galutinis rezultatas tampa kažkuo daugiau, nei paprasčiausia jų suma“, - Thomo Cailley filmą „Gyvūnų karalystė“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Ved. Austėja Kuskienė

„Kartais neaišku, kuo turi būti, kiek turi būti ir kokia turi būti, kad galėtum daryti“, - prisipažįsta kino operatorė Laura Aliukonytė, sakanti, kad kalbėti apie moterų situaciją kino industrijoje vis dar reikia. Dabartinė Lietuvos kino operatorių asociacijos pirmininkė laidoje „Pilno metro“ pasakoja apie asociacijos veiklą, savo pirmąjį filmą (beje, apie krepšininką Joną Valančiūną) bei žurnalistinės veiklos šauksmą.„Išskyrus trumpus žilus plaukus, Adamas Driveris vaidina be jokio išvaizdą keičiančio grimo, o jo itališkas akcentas nuo pernykščių „Gucci mados namų“ per daug nepagerėjo. Užtat emociškai jis kuria archetipinį Michaelo Manno personažą: ryžtingą, užsispyrusį, patį save į kampą įspraudusį žmogų“, - Michaelo Manno filmą „Ferrari“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Ved. Austėja Kuskienė

Lietuvos kino teatruose rodomas naujausias Sofios Coppolos filmas „Priscila“, kviečiantis pašvelgti į Elvio Preslio ir jo žmonos santykius per Priscilos prizmę. Kodėl filme neskamba rokenrolo karaliaus muzika? Kiek toksiškumo buvo jų santykiuose ir kaip sekėsi bendrauti su pačia filmo heroje? Mintimis dalijasi pagrindinė filmo aktorė Cailee Spaeny.„Dirbtinumo estetika paverčia „Prastus reikalus“ neabejotinai gražiausiu dalyku, kurį mačiau pastaruoju metu. Ir filmu, kurį verta išvysti jau vien dėl jo vizualumo“, - naujausią graikų režisieriaus Yorgos Lanthimos filmą „Prasti reikalai“ apžvelgia kino kritikas Vladas Rožėnas.Ved. Austėja Kuskienė