Yra kvapų, kurie atveria duris į miestus, kuriuose niekada nebuvome, į laiką, kuris jau praėjo, į prisiminimus ir jausmus, kurie neturi galiojimo laiko net tada, kai žmogaus nebelieka. Smilkalų gurmanė Eglė Bukienė atvirai pasakoja apie savo vyro mirtį ir apie tai, kaip meilė po netekties nesibaigia – ji keičia formą, bet neišnyksta. Apie tai, kaip gyventi toliau ne pamirštant, o išmokstant neštis kartu ir šviesą, ir skausmą, apie kvapus, gyvenimo trapumą, didelę meilę ir mirtį, kuri stipresnė už laiką – skaudžiai šviesus ir prasmingas pokalbis laidoje.Ved. Viktorija Urbonaitė.